Šeimininkė pripylė butelį sulčių ir įpylė truputį cukraus, kad skanesnės būtų. Sultys pradėjo rūgti – buteliui ėmė šonus veržti. Šis samprotavo: –Kas geria sultis, o aš turiu kentėti..imsiu ir susprogsiu. –Nesprok,– subarė jį pro šalį lėkdama musė. –Šonai plyš ir pats galą gausi. –Teplyšta..bet užtat sultys išbėgs. –Padarysi šeimininkei nuostolį: cukrus, jos darbas niekais nueis. –kad man šonus labai veržia.. –pakentėk, išpils sultis ir šonų nebeskaudės.. –Nešdinkis su savo patarimais, aš sprogstu! Ir sprogo. Sultys išsiliejo..šeimininkė šviežių sulčių išspaudė, o butelio šukes sušlavė ir į šiukšlių konteinerį išmetė. Tad pakelkime taures ir nekeršykime nei sau, nei kitam.