Tostai
Lakštingaloms suokiant. Paupys. šiltas vasaros vakaras. Ant kranto sėdi jis ir ji. Aplinkui ne gyvos dvasios. Krūmuose lakštingalos suokia... - Meilute, duok! ? paprašė jis. - Negaliu! - griežtai atšovė ji. - Na, tik viena! - Neduosiu. - Pupuliuk, tik viena, na, tik vienu viena... - Ne už ką. - Brangioji, nepalyginamoji, mylimoji... -Jau girdėjau... - Negi nepasigailėsi manęs? - Neprašyk, negausi. - Lakštingalos suokia... širdis tiesiog alpsta, kaip norisi... - Ir tegul alpsta. - Nejaugi tu būsi tokia kietaširdė? - 0 ką aš darysiu atidavusi tau paskutine cigaretę? Pakelkime taures už nerūkančiuosius.
Itraukti si tosta i mano favoritus
Prisijungimas
Naujausi receptai
Gruziniškas sūrio pyragas "Chačiapuris"
Mažos bandelės su cinamonu
Aštri kalakutiena su daržovėmis
Omletas su sūriu
Lietiniai su varške ir persikų padažu
Plovas (2)
Naminis kugelis česnakinėse
Bulvių plokštainis su vištiena (2)
Krevečių Tempura
"Ledinė" kava
Restoranai
Atsitiktinis patarimas
Migodlų plėvelė - Migdolų plėvelę lengviau nuimsite, jeigu juos pirmiausiai nuplikysite karštu vandeniu, o perliesite - šaltu. ...
Rekomenduojama knyga
Restoranų paieška pagal virtuves
Šiandien vardadienius švenčia:
Anekdotas
Eina Raudonkepuraite pas senelę, neša bandeles mamos keptas. Eina, eina, nieko blogo negalvoja ir staiga už nediduko kalnelio pamato vilką. Raudonkepuraitė išsigasta, sustoja ir žiūri į vilką. Tas žiūri į Raudonkepuraitę. Pagaliau Raudonkepuraitė įsidrąsina ir klausia vilko: - Vilke, Vilke, o kodėl tokios dideles tavo ausys? Vilkas tik piktai dėbteli į Raudonkepuraitę ir netikėtai nubėga. Raudonkepuraitė eina toliau.Kiek paėjusi, vėl pamato vilką nedidelėje daubelėje. Dabar jau drąsiai klausia: - Vilke, Vilke, o kodėl tokie dideli tavo dantys? Vilkas vėl piktai į ją pasižiūri ir nubėga. Nieko nesupratusi Raudonkepuraitė eina toliau. Po kiek laiko vėl pamato už nedidelio krūmelio vilką. Puola klausinėti: - Vilke, Vilke, o kodėl tokios didelės tavo akys? Ir tada vilkas, kad sustaugs ant Raudonkepuraitės: - Na galų gale, leisi tu man ramiai nusišikti ar ne?