Vyno kokybės įvertinimas

Spalva. Vyno spalva, nesvarbu blyški ar intensyvi, nėra vyno kokybės rodiklis. Vyno kokybę parodo spalvos sodrumas – t.y. sugebėjimas išlaikyti tą pačią spalvą giliausioje taurės vietoje bei taurės pakraštyje. Aukščiausios kokybės vynuose spalva kinta tik prie pat taurės sienelės, o prastuose – “pavandenijimas” regimas akivaizdžiai.

Vyno atspalvis gali nurodyti vyno brandos stadiją. Baltuosiuose vynuose pastebimas žalsvas atspalvis – vyno jaunystės požymis. Tai nėra nuoroda, jog vynas dar netinkamas gerti, nes kai kurie vynai privalo būti ragaujami jauni. Baltųjų vynų senatvę išduoda ryškus rudas-šiaudinis atspalvis. Ant taurės sienelių gali būti burbuliukų. Tai būdinga vėsių kraštų (Vokietija, Elzasas) vynams.

Raudonųjų vynų jaunumo požymis – ryškus purpurinis – granatinis atspalvis. Toks vynas bėgant laikui tampa raudonos spalvos. Brandaus charakterio vynai yra raudonmedžio atspalvio. Kai juose per daug pastebimi rudi, terakotos, svogūno lukšto atspalviai, vynas gali būti pasenęs.

Rožiniai vynai privalo būti be rudo atspalvio. Tik Luaros slėnio vynams (Prancūzija) šis atspalvis yra priimtinas.

Aromatas. Nesvarbu, kokį vyną ragautumėte, jo aromatas turi būti ryškus. Vaisių, prieskonių charakterio ryškus vyno aromatas – gero vyno požymis. Jei vyno aromatas stiprus, bet nemalonus, - vyno negalima vadinti geru. Senovinio stiliaus vynuose, nesvarbu, iš kokios vietos jie yra kilę, vaisių aromatas gali būti “nešvarus” dėl prastos vyndarystės įrangos. Tai oksiduoto charakterio vynų bruožas, parodantis, jog vynas negali ilgai būti brandinamas rūsyje.

Visi aukštos kokybės vynai turi sudėtingą aromatą, supintą iš daugybės kvapų. Aromato puokštę dažnai sudaro net keliolika komponentų. Brandaus charakterio vynuose šie komponentai susilieja ir tampa sunkiau išskiriami – “sufokusuoti”.

Vyno aromatas gali turėti ne vien vaisių charakterį. Ąžuolo statinėse fermentuoti ar brandinti vynai pasižymi vanilę, kedro medieną, prieskonius primenančiais kvapais.

Skonis. Kiekvienas vynas sukuria skirtingą pojūtį burnoje. Net vienodo stiprumo vynai gali atrodyti skirtingo svarumo. Taigi vynai gali būti lengvi, vidutinio svarumo, svarūs ar netgi masyvūs. Skirtingo svarumo įspūdį sukuria ne tik alkoholis, bet ir rūgštys bei burną šiurkštinantys taninai. Atsižvelgti į vyno svarumą būtina, jei reikia suderinti vyno su patiekalu.

Vyno skonio kokybę lemia vyno balansas. Tai yra vyno skonio vaisių charakterio iš vienos pusės bei alkoholio, taninų, rūgščių iš kitos pusės derinys.

Raudoniemsiems vynams būdingi burną šiurkštinantys taninai gali būti nevienodi. Vadinamieji sirpūs taninai yra gerokai švelnesni už šiurkščius taninus, net ir negausius kokiame nors vyne. Taninų nereikia maišyti su rūgštimis. Pavyzdžiu gali būti stipri arbata be citrinos. Joje yra gausu šiurkščių taninų, bet jos niekas nevadina “rūgščia”.

Baltuose jaunatviškuose vynuose yra gausu tikrų rūgščių. Laikui bėgant jų pojūtis susilpnėja.

Vyno skoniui yra būdinga skirtinga struktūra, suteikianti tirštesnio ar ne tokio tiršto vyno pojūtį. Brandinimas ąžuolo statinėse dažnai sutirština vyno struktūrą.

Vienas svarbiausių vyno bruožų – vyno finišas arba poskonis. Tai savybė, padedanti skoniui išlikti burnoje net po to, kai vynas buvo nurytas. Aukščiausios kokybės vynuose poskonis gali trukti minutę ar net ilgiau. Stebėkite, ar tuo metu neatsiranda nemalonių pojūčių.

Mineraliniai vandenys