Tikras sviestas tik iš pieno riebalų

Daugelis iš mūsų pasimeta gausioje pieno produktų pasiūloje, ir ne kiekvienas turbūt atidžiai perskaito ženklinimo etiketėje esančią informaciją apie vieną ar kitą produktą... kalbėsimės su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausiąja specialiste Antonina Greičiuviene tema – Vartotojo teisė pasirinkti: sviestas ar tepus riebalų mišinys?
„Pieno riebalai – pagrindinė sviesto sudedamoji dalis, ir pagal maistingumą, ir biologines savybes priskiriama prie vertingiausiųjų sviesto sudedamųjų dalių. Pieno riebalai yra emulsijos pavidalo, todėl šias medžiagas organizmas lengvai pasisavina“, – sako vyriausioji specialistė.

Sviestas – tai tik pieno riebalų emulsija, kurioje pieno riebalų yra 80–90 proc., drėgmės kiekis yra ne daugiau kaip 16 proc., o maksimalus sausosios neriebalinės medžiagos kiekis – 2 proc. „Jeigu ant sviesto pakuotės užrašyta 82 proc. riebumo, vadinasi radote sviestą. Toks sviestas yra gaminamas iš saldžios arba rūgščios grietinėlės. Smetoniškas sviestas yra gaminamas pagal senovinį receptą iš rūgščios grietinėlės, bet riebumas nuo to nesikeičia – tik skonis“, – komentuoja Antonina Greičiuvienė.

Prekyboje gali būti ir mažesnio riebumo arba kitaip vadinamo trijų ketvirčių riebumo sviesto, pagaminto tik iš pieno kilmės riebalų, kuriame pieno riebalų yra ne mažiau kaip 60 proc., bet ne daugiau kaip 62 proc. Mažo riebumo – pusiau riebus sviestas – pieno kilmės riebalų yra ne mažiau kaip 39 proc., bet ne daugiau kaip 41 proc.

Konditerijos pramonėje gali būti naudojami dar ir išrūgų sviestas – tai pieno kilmės riebalai, pagaminti iš išrūgų grietinėlės arba iš išrūgų grietinėlės ir grietinėlės mišinio, kuriame pieno riebalų yra ne mažiau kaip 80 proc., bet ne daugiau kaip 90 proc. Koncentruotas sviestas (pieno riebalai) – produktas, gautas iš grietinėlės arba sviesto, pašalinus iš jo vandenį ir neriebalines medžiagas, kuriame pieno riebalų – ne mažiau kaip 99,8 proc. ir drėgmės bei neriebalinių pieno medžiagų – ne daugiau kaip 0,2 proc.

Kiti sviesto klasifikavimo variantai

Teisės aktuose numatyti dar ir kitokie sviesto skirstymai pagal riebumą bei gamybą, pvz., X proc. riebumo tepamieji pieno riebalai – konkrečiai nurodoma, koks procentas riebalų. Asortimente gali būti ir sviesto gaminys – tik pieno kilmės riebalai su skonio ir/arba kvapo priedais nurodant riebumą. Lydytas sviestas – produktas, kuriame yra daugiau kaip 85 proc. pieno riebalų. Šiuo terminu taip pat gali būti vadinami panašūs produktai, iš kurių pašalinta drėgmė – dehidratuotas sviestas, bevandenis sviestas ir pan. Šio sviesto galiojimo laikas gana ilgas.

„Jeigu ant pakuotės randame tik žodį – sviestas (su  nurodytu riebalų kiekiu procentais), vadinasi nurodomas pieno riebalų kiekis. Kuo šis procentas didesnis, tuo sviestas „tikresnis“, tuo jame mažiau drėgmės. O kuo mažiau drėgmės, tuo geriau išimtas iš šaldytuvo jis tepamas. Prekyboje pasitaiko ir sūdyto sviesto. Šiuo atveju ant pakuotės turi būti sudėtyje nurodyta ir druska“, – apie ženklinimo subtilybes aiškino Antonina Greičiuvienė.

Ką turi žinoti vartotojas apie tepiuosius riebalų mišinius

Lietuvos rinką užplūdo gausus asortimentas riebalų mišinių, kurių gamybai įvairiais santykiais naudojami augaliniai ir gyvūniniai arba tik augaliniai riebalai ir aliejai. „Jeigu ant maisto pakuotės parašyta, kad tai tepieji riebalų mišiniai, tai nurodytas riebumo procentas reikš toli gražu ne pieno riebalus, o pieno ir augalinių riebalų mišinio bendrą riebumą. Šiuo atveju reikėtų žiūrėti, kokiu santykiu pieno riebalai pakeisti augaliniais riebalais“, – apie riebalų mišinius komentavo vyriausioji specialistė Antonina Greičiuvienė.

Anot vyriausiosios specialistės, riebalų santykiai būna labai įvairūs, tačiau į tepiųjų riebalų mišinių sudėtį dažniausiai įeina augalinės kilmės riebalai. Tokie mišiniai pakankamai skanūs ir gerai tepami, tačiau norintiems pajusti sviesto skonį – tai netinkamas pasirinkimas. Jeigu augalinių riebalų labai daug, tai toks mišinys skoniu ir maistingumu prilygsta margarinui, o ne sviestui.

Riebalų mišinių ženklinimas

Vartotojai, renkantys riebalų mišinius, turi žinoti, kad juose pieno riebalų kiekis gali būti labai mažas ir, norint įsigyti reikiamą gaminį, būtina atidžiai perskaityti produkto etiketėje nurodytą riebalų mišinio sudėtį. Etiketėje turi būti nurodytas bendras riebalų kiekis. Sudėtyje turi būti nurodyta augalinių, pieno ar kitų gyvūninių riebalų kiekis, masės procentais viso produkto kiekio mažėjančia tvarka, o sūdytam gaminiui – ir valgomosios druskos kiekis, procentais. Atkreiptinas dėmesys, kad augaliniai riebalai, nurodyti sudėtyje, nėra augaliniai aliejai. Jie  skirstomi į dvi grupes: augaliniai riebalai ir augaliniai aliejai.

Specialistės teigimu, pasitaiko atvejų, kad dėl produkto sudėties yra klaidinamas vartotojas, nes vis daugiau rinkoje aptinkama riebalų mišinių, kurių ženklinimas neatitinka ES reglamentuose numatytų reikalavimų. „Gamintojai netinkamai nurodo arba išvis sudėtyje nepateikia riebalų kiekio procentais. Gaminiai, kurių sudėtyje nėra pieno riebalų ar yra iki 3 proc. visų riebalų kiekio, vadinami riebalų mišiniais, nors tokie gaminiai turi būti įvardinti kaip margarinas“, – tvirtina Antonina Greičiuvienė.

Tepiųjų riebalų mišinių klasifikacija pagal riebumą

Trijų ketvirčių tepusis riebalų mišinys – kuriame riebalų yra ne mažiau kaip 60 proc., bet ne daugiau kaip 62 proc.
Pusiau riebus tepusis riebalų mišinys – kuriame riebalų yra ne mažiau kaip 39 proc., bet ne daugiau kaip 41 proc.
X proc. riebumo tepusis riebalų mišinys – kuriame yra: 80–92 proc. ir 60–41 proc. arba mažiau nei 39 proc. riebalų.
Laikymo sąlygos

Sviesto galiojimo laikas priklauso nuo gamybos proceso, riebumo ir pakavimo medžiagos. Todėl sviestas geriausiai išsilaiko savo pakuotėje ir šaldytuve ar šaltoje patalpoje.  


www.vet.lt